- kiaulažolė
- kiaulãžolė sf. (1) NdŽ, kiaũlažolė (1) 1. Kos152, LBŽ bot. kiauliauogė (Solanum nigrum). 2. LBŽ bot. vandenplūkinių šeimos augalas, elodėja (Helodea canadensis). 3. LBŽ bot. karšulinių šeimos augalas, pievinė miegalė (Succisa pratensis). 4. LBŽ bot. nerūninių šeimos augalas, plūdena (Lemna). 5. LBŽ bot. rūgtis, takažolė (Polygonum aviculare): Darželis apleistas, tik kiaũlažolės žybso Gs. Kiaulažoles verda ir geria arbatą nuo kosulio LTR(Lš). Už pinučių aplink jaujas – kiečių žilsvuma, gaji rusva kiaulažolė rš. 6. LBŽ bot. vaistinė taukė (Symphytum officinale). 7. prasta žolė; kiaulėms šerti skirta žolė: Netikus pieva – vien kiaulažolė Dbk. Pribėgusi [karvė] visas kiaulãžoles išputo (suėdė) Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.